Civis

Buvęs Vilniaus meras, dabartinis Liberalų ir centro sąjungos vadovas ir Seimo narys beveik prieš mėnesį iniciavo diskusiją, kurioje buvo diskutuojama apie galimybę suteikti balsavimo teisę jaunimui nuo 16 metų. Deja, tokios diskusijos užsienyje sukelia rimtą visuomenės susidomėjimą ir dalyvavimą jose, tuo tarpu Lietuvoje, be kelių išrinktųjų, kurie galėjo padiskutuoti Seime su pačiu A.Zuoku, diskusija nevyksta.

 Nesvarbu, ko siekia Artūras Zuokas iškeldamas tokį klausimą į viešąją erdvę – ar to, kad po dviejų metų užsiaugintų rinkėjų, ar išties tiki jaunimo, sulaukusio 16 metų, galimybę įtakoti valdymą. Svarbiausia yra tai, kad šis klausimas yra keliamas.

 Kiek nustebino tuomet Seime vykusioje diskusijoje vienos, regis dvyliktokės, išsakyta mintis, kurią apibendrinus galima būtų pasakyti tai, kad išskyrus ją ir kelis jos pažystamus, visi likę jos bendraamžiai yra pasyvūs, neturintis nuomonės ir šiaip, jos nuomone, buki (tiesiogiai ji to nepasakė, tačiau mintis buvo ta). Keista, kai mergina leidžia sau taip šnekėti apie tuos, kuriuos ji turėtų atstovauti. Kitų jaunimą vienijančių organizacijų atstovai nėra aiškiai susitarę, ką jie mano apie tokią iniciatyvą. Tačiau diskutuoti jie eina…

Mes manome, kad A.Zuoko žingsnis yra sveikintinas, tačiau, trūksta informacijos apie tokią diskusiją. Dėl informacijos stokos, apie tokią galimybę nėra diskutuojama, o to pasekmė – klausimas atsidūrė savo išeities taške. Skirtingai nuo vienos mokinių atstovės, mes nemanome, kad jauni žmonės yra neaktyvus, neturi nuomonės ir požiūrio. Atvirkščiai – jaunimo tarpe dažnai gimsta tokios idėjos, kurios pastūmėja visą visuomenė ir jų “aktyvistai” dažnai galėtų tik pavydėti. Problema yra ta, kad šie jaunimo atstovai nesugeba rimtų klausimų pateikti suprantama kalba ir skleisti žinios apie tokią diskusiją.

Lietuvos blogosfera yra viena tų vietų, kurioje susiburia aktyviausi visuomenės nariai, nepaisant jų jauno ar brandaus amžiaus. Tinklaraštininkai turi savo nuomonę įvairiais klausimais, o ją dėstydami sugeba panaudoti įvairias, įdomias ir originalias priemones. Mes sekame įvairius tinklaraščius ir pastebėjome, kad šiuo metu tinklaraščiuose būna skelbiamos iniciatyvos nufotografuoti savo darbo vietą, puodelį, parašyti apie tai, kodėl norėtum eiti į vieną ar kitą renginį. Be to, kaip minėjo nezinau.lt, kartais tinklaraštininkams trūksta ir temų, jų tinklaraščiams. O iniciatyvos, gimusios ar remiamos blogosferos žengia tikrai toli („Darom“, „Sveikas vaikas“ ir t.t.) Todėl, mes siūlome jums parašyti savo tinklaraščiuose savo požiūrį į galimybę balsuoti nuo 16 metų. Prizų nežadame, tačiau tai rašydami jūs galite sąlygoti savo arba kitų ateitį, nes toks Jūsų dalyvavimas gali atkreipti ne tik A.Zuoko dėmesį, o tuo pačiu klausimas gali ženkliai pajudėti iš dabartinio taško į priekį.

P.S. Jeigu savo tinklaraštyje parašėte kažką apie balsavimą nuo 16 metų, šio įrašo komentaruose būtinai parašykite nuorodą.

Štai taip pareigūnai, “AD dizaino” siūlymu, bando pasiekti visuomenę. Sutikite, neįprasta matyti internetinį žaidimą, kuris yra susijęs su Lietuvos policija ar ugniagesiais. Žaidime galite pabūti pareigūnų kritikuojamu A.Kubiliumi, A.Šemeta arba R.Palaičių. Jūs palaikys ir sveikins su pataikymu „sportinės išvaizdos“ jaunuolis.
Žaidimą pasieksite paspaudę ant paveikslėlio

Kiekvieną savaitę mes savo tinklaraštyje pateikiame aktualiausių politinių-pilietinių įvykių santrauką jums. Ši savaitė – ne išimtis, todėl siūlome perskaityti glaustą, esminių įvykių santrauką. Plačiau apie praėjusios savaitės įvykius galite pasiskaityti mūsų tinklalapyje.


Pirmadienis (kovo 30). Šią dieną opozicijai atstovaujantis Vytenis Andriukaitis paskelbė, kad rengiasi inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl 41 įstatymo ir 5 Vyriausybės nutarimų. V.Andriukaitis tikisi, kad Konstitucinis Teismas pripažins juos prieštaraujančius Lietuvos Konstitucijai. V.Andriukaitis žada inicijuoti ir interpeliaciją finansų ministrui A.Šemetai.


Antradienis (kovo 31). Teismas atverčia sausio 16 dienos mitingo organizatorių bylą. Bylos medžiaga stebina, nes pareigūnai visą atsakomybę dėl tądien kilusių neramumų yra linkę suversti ant trijų žmonių pečių. Rinkimuose į Europos Parlamentą paaiškėja pirmi transeuropinės partijos „Libertas“ kandidatai.


Trečiadienis (balandžio 1). Praėjusią dieną pranešęs apie savo sprendimą kandidatuoti į Europos Parlamentą partijos „Libertas“ sąraše, iš savo posto priverčiamas trauktis Prezidento patarėjas vidaus politikos klausimais Lauras Bielinis.


Ketvirtadienis (balandžio 2). Antrą kartą per dvi savaites protestuoja statutiniai pareigūnai. Basi jie neša gesintuvą ir guminę lazdą Vyriausybei. Tačiau net po pokalbio abi pusės nesupranta viena kitos. Pareigūnų atstovai pyksta, o Vyriausybė ima platinti pranešimus spaudai apie ne tokią jau blogą pareigūnų situaciją. Maža to, pripažindami, kad atlyginimai sumažėjo tik tam tikroms tarnyboms, Vyriausybė mėgina supriešinti jos politika nepatenkintus pareigūnus. Be to, ketvirtadienis paskutinė diena pretendentas į kandidatus pristatyti reikiamus parašus. Paaiškėja, kad didelių netikėtumų neįvyksta – iš kovos dėl Prezidento posto pasitraukia Algirdas Pilvelis, Zigmas Vaišvila, Jonas Jankauskas, Algimantas Matulevičius ir Vidmantas Sadauskas.

 Penktadienis (balandžio 3). Apie savo apsisprendimą nebetęsti kovos dėl Prezidento posto pranešė Arūnas Valinskas. Anot jo, esant tokiai situacijai jo patirtis yra per maža tam, kad užimti tokį atsakingą postą. Savo paramą Arūnas Valinskas išreiškia Daliai Grybauskaitei. VRK oficialiais kandidatais paskelbia tris asmenis – Algirdą Butkevičių, Loretą Graužinienę ir Dalią Grybauskaite.

„Kokia buvo praėjusi savaitė?“ – sutrumpinta politinių įvykių Lietuvoje apžvalga, kurią mes talpiname į blogą, žmonių, taupančių laiką patogumui. Jūsų dėmesiui praėjusios savaitės, esminiai Lietuvos įvykiai.

Pirmadienis (kovo 23). Gintautas Mažeika, „Leo LT“ valdybos pirmininkas ir vyriausias vykdomasis pareigūnas pareiškia, kad atsistatydina iš savo pareigų. Pasak jo, vis didėjant politikų spekuliacijoms, tokiu būdu supriešinant įmonę su visuomene, jis nebemato perspektyvos dirbti joje. Į VRK socialdemokratų atstovas pristato apie 33 tūkstančius jo kandidatavimą remiančių parašų.

Antradienis (kovo 24). Andrius Kubilius praneša, kad bus smarkiai mažinamas valdininkų skaičius. Anot jo, turėtų būti panaikinta apie 4000 valdininkų etatų. Į VRK atvyksta „geidžiamiausia kandidate“ vadinamos D.Grybauskaitės atstovai, kurie pristato apie 36 tūkstančius, jos kandidatūrą remiančių piliečių parašų.

Trečiadienis (kovo 25). Pasirodo informacija apie centro-kairiųjų jėgų susijungimą. Susijungti planuoja Naujoji Sąjunga ir Darbo partija. Apie savo pasitraukimą iš Vyriausios tarnybinės etikos komisijos pareigų praneša jos vadovė Jolanta Petkevičienė.


Ketvirtadienis (kovo 26). Prokuratūra praneša apie tai, kad nebus atnaujintas Vytauto Pociūno žūties tyrimas. Iš pareigų „Leo LT“ pasitraukia ir šios įmonės prezidentas Julius Niedvaras. Somalio piratai užgrobia dar vieną laivą. Šiame laive yra Lietuvos pilietis.

Penktadienis (kovo 27). Prie Seimo, Vyriausybės ir finansų ministerijos įspėjamąją akciją surengia statutiniai pareigūnai. Jie reikalauja, kad nebūtų mažinamos jų algos ir būtų tiksliai normuotos jų darbo valandos. R.Palaitis teigia, kad pareigūnų reikalavimai nerealus, o Andrius Kubilius sako išvis nesuprantąs dėl ko protestuoja pareigūnai.

Šeštadienis (kovo 28). Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas neoficialiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime pareiškia, kad „ES nori ir gali būti stipria NATO partnere“. Kitaip tariant, V.Ušackas mėgins laviruoti tarp šių dviejų darinių, tarp kurių neretai atsiranda įvairių „srovių“.

Sekmadienis (kovo 29). Lietuva švenčia penkerių metų NATO aljanse sukaktį.

Pirmadienis.  Gaunama pirma informacija apie parašų rinkimo
pažeidimus renkant būtinus kandidatavimui parašus. Neoficialiais duomenimis,
tokiu būdu parašus rinko A.Valinsko šalininkai. VRK žada ištirti incidentą.

Antradienis. Lito
„devalvatorius“ Kęstutis Glaveckas išsaugo Biudžeto ir finansų komiteto
pirmininko postą. Balsavimas Seime – „demokratijos žaidimas“, nes balsavo tik
50 Seimo narių. Kad K.Glaveckas būtų nušalintas reikėjo 71 balso „už“…
A.Valinskas prabyla apie platesnės koalicijos sudarymą.

Trečiadienis. „Dužtančių
stiklų“ Vyriausybė švenčia savo darbo šimtadienį. Prie Vilniaus miesto
savivaldybės „Frontas“ surengia eilinę protesto akciją. Jos metu, parodijuodami
A.Paleckio senelio kelionę į Maskvą parvežti „Stalino saulės“, ratus, įsitaisę
sovietiniame sunkvežimyje, suka teatrališkai apsirengę žmonės. Neoficialių
šaltinių duomenimis šios „antiakcijos“ iniciatorius – Artūras Zuokas.

Ketvirtadienis.
Iš konservatorių lūpų pasigirsta pirmieji raginimai „buhalteriui“ A.Šemetai
trauktis. Surinkęs 25 000 jį remiančių piliečių parašų, pirmasis į VRK juos
pristato partijos „Tvarka ir Teisingumas“ atstovas Valentinas Mazuronis.

Penktadienis.
Viešai susikerta radikalus kairieji ir dešinieji. Į kairiųjų surengtą
konferenciją, kurioje kairieji kaltina dešiniuosius užpuolimu ir neteisėtų
informacijos rinkimu ateina ir dešiniųjų atstovai, kurie sukelia žodinį
konfliktą.

Šeštadienis.  Nors iki kovo pabaigos dar liko laiko, tačiau
tyrimų bendrovė „Vilmorus“ dienraštyje Lietuvos Rytas paskelbia kovo mėnesio tyrimų
rezultatus. Anot šios apklausos, jei rinkimai „būtų vykę kovą“, juos būtų
laimėję konservatoriai.

Sekmadienis.
Andrius Kubilius eilinį kartą dėl problemų šalyje apkaltina ankščiau
valdžiusius socdemus.

Siūlome žvilgterėti į kai kuriuos patarimus, kartais dalinamus tokio piliečio Stanislovo Tomo per vykstančius mitingus. Teiginiai yra išdėstyti brošiūrėlėje „Protestuotojo ABC“

.

Čia vienas kolega laiko “Protestuotojo ABC”

„Susipažink ir bendrauk su kitais mitinguotojais – jie potencialiai gali tapti tavo liudytojais. Ypač su merginomis – jų paprastai nesulaiko ir teisėjai joms tiki.”

 „Atmink: padėti privalai ne tik savo draugui, bet ir visiškai nepažįstamam žmogui, kuris sulaikytas už kovą prieš valdžią ir neteisėtus policijos veiksmus. Pradėk šaukti, kad „mentai už nieką sulaiko žmogų“, „mentai už nieką muša žmogų“, „už ką tu ji sulaikai – paleisk“, „mentas-nusikaltėlis, mentas-sadistas“, „gėda“, „kas galėtų paliudyti, kad žmogų sulaikė už nieką“ ir pan.”

„Dar geriau, jeigu vienas draugas iš karto nuvažiuotų į komisariatą kaip liudytojas ir iš karto paliudytų, kad sulaikytasis nieko nedarė, o mentas jį sulaikė nieko neaiškindamas, kad mentas jį sadistiškai mušė ir viešai įžeidinėjo rusiškais keiksmažodžiais.” - štai taip, neakivaizdžiai mokoma kaip meluoti, nesvarbu, kad rašeivos neturi įvykio, bet siūlo iškart kaltinti mušimu ir įžeidinėjimu rusiškais keiksmažodžiais.

 „Neorganizuok nesankcionuotų mitingų palikdamas pėdsakus.” - nepalikdamas gali, tai net skatintina.

„Nedalyvauk nesankcionuotuose mitinguose. Eik pro šalį, rūkyk tenai, paskirk ten pasimatymą su mergina, eik į kioską, eik į biblioteką, eik pavalgyt, paieškok ten savo pamestos pirštinės.” - čia mokoma, kaip meluoti jei paklaustų, kodėl dalyvavai nesankcionuotame mitinge.

 „Nežinok, kad jis nesankcionuotas. Nežinok, kad jis iš viso vyksta. Jeigu įmanoma negirdėti mentų raginimo pasišalinti – negirdėk.” – tas pats

 „Jeigu radai kur nors prie medžio Molotovo kokteilį ir bijai, kad kas nors gali jį netinkamai panaudoti, o aplinkui nėra policininkų, gali pabandyti nunešti šį butelį toliau nuo mitingo arba policininkams, kad apsaugotum aplinkinius.” - o čia pateiktas pasiteisinimas, kaip elgtis jei esi sulaikytas su buteliu pripildytų degaus skysčio.

„Neslėpk veido po šaliku ar kauke, nes per mitingą būsi sulaikytas pats pirmas. Slėpkis už nugarų ir kitais teisėtais būdais.” - o kam teisėtus reikalavimus keliantiems ir teisėtai elgiantis žmonėms reikia slėptis?

 „Jeigu netyčia nufilmavai ar įrašei nekaltą žmogų, savo bendramintį – viską nedelsiant ištrink, kad jis neturėtų problemų, jeigu mentai rastų įrašus.” – ar bereikia komentarų?

Pilietinė protesto forma yra visuomet sveikintina ir skatintina. Jei žmonės yra nepatenkinti jie ne tik gali, bet ir privalo išreikšti nepasitenkinimą teisėtais būdais. Bet jei prasideda tokios „literatūros“ platinimas ar mes galime garantuoti, kad minią policija puls be reikalo? Kitą kartą eidamas į mitingą apsidairyk ar „teisėtais“ būdais už tavosios nugaros nesislepia bailys/ė, kuris „netyčia“ rado butelį su degiu skysčių…

Kol blogas.lt
vykdo Lietuvos tinklaraščių savininkų apklausą, mes labai trumpai pasidarėme
šiokį tokį tyrimą ir panagrinėjome politikų blogus. Situacija – apgailėtina.
Prieš rinkimus aktyviai savo tinklaraščius pildę politikai, šiandien juos
uždarė arba paliko vegetuoti. Kita vertus, yra ir gražių pavyzdžių.

Pirmiausia,
reikėtų pabrėžti tai, kad tyrinėjome aktyvioje politikoje dalyvaujančių
(esančių Seime, Vyriausybėje ir Europos Parlamente) politikų tinklaraščius.

Lietuvos Seime
yra 141 parlamentaras. Tarp jų – 28 parlamentarai turi internete patalpintus
savo „internetinius dienoraščius“. Kaip bebūtų keista, tinklaraščių kiekiu
pirmauja konservatoriai. Įdomu yra tai, kad konservatizmas yra laikoma politine
ideologija, kuri sunkiai priima naujoves. Kita vertus, konservatoriai laimėjo
rinkimus. Gal dėl savo dėmesio internetui?

Iš 27 esančių
Seime politikų tinklaraščių net 12 priklauso konservatorių atstovams. 4
tinklaraščiai priklauso Liberalų sąjūdžio atstovams, po tris turi Liberalų ir
Centro sąjunga bei Tautos Prisikėlimo partija. LSDP, „Tvarkos ir Teisingumo“ ir
Darbo partijos atstovai turi po 2 tinklaraščius.

Aišku ne visus
čia pavadintus „tinklaraščiais“ galima taip vadinti. Tačiau anksčiau
jie tokie tikrai buvo. Tuomet, prieš rinkimus, dar tik kandidatai ar jų
atstovai pildė juos noriai ir aktyviai.. O dabar tam laiko nebeliko…

Žinoma naivu būtų
tikėtis, kad pas Tautos išrinktuosius tiek daug laiko ir jie pildo juos patys…
Greičiausiai tai daro Seimo narių padėjėjai, bet daugumai vegetuojančių
tinklaraščių savininkų nereikia jokios komunikacijos su juos rinkusiais
žmonėmis. Jie kaip ir 1996 metais siūlo jums apsilankyti „gyventojų priėmimuose“.

Tiesa yra ir
gražių pavyzdžių. Pavyzdžiui Artūro Zuoko tinklaraštis, kuriame įrašus įrašo
greičiausiai ne jis pats, o buvusi mero pavaduotoja Rosetta
Vingevičiūtė-Willbur. Šis tinklaraštis pildomas nuolat, nepriklausomai nuo
darbotvarkės intensyvumo ar datos. Kitas gražus pavyzdys – Petro Auštrevičio
tinklaraštis/asmeninė svetainė. Tiesa, čia Liberalų Sąjūdžio narys labai „politiškai“
kalba su savo skaitytojais, todėl daugumai ta svetainė gali pasirodyti labai
nykia.

Neigiamų pavyzdžių
yra kur kas daugiau. Gal reikėtų paminėti kelis konservatorius, nes būtent jie
daugiausiai dėmesio skyrė internetinei komunikacijai su būsimais rinkėjais.
Vienas ryškiausių neigiamų pavyzdžių – jauniausios Seimo narės Agnės Bilotaitės
tinklaraštis, kurį ši jaunystę ir veržlumą žadėjusi politikė pavertė į
elementarią skelbimų lentą. Manto Adomėno tinklaraštis, kuris ankščiau buvo
vienas aktyvesnių – dabar merdi…

Apie vyriausybės
tinklaraščius nieko gero pasakyti irgi negalima – A.Kubiliaus tinklaraštis kelintas
mėnuo tylį…Jis ilgai tylėjo iki tol, kol kilo riaušės ir valdantiesiems buvo priminta
apie „dialogą su visuomenę“. G.Steponavičiaus svetainės tinkliaraščiu pavadinti
neapsiverčia liežuvis, nes tai svetainė, kurioje platinami tik pranešimai
spaudai, jokio natūralumo, kuris yra būdingas tinklaraščiams. Iš vyriausybės
narių – turbūt artimiausias tinklaraščio sąvokai Dainiaus Kreivio
tinklaraštis, kuriame iki tol, kol pradėjo važinėti po įvairias konferencijas,
ministras rašė aktyviai ir įdomiai.

Taigi, išvados
tokios – interneto komunikacijos priemonės politikams reikalingos tik tada, kai
vyksta priešrinkiminė agitacija. Po rinkimų laiko jie nebeturi… O tai rodo jų
požiūrį į tinklaraščius ir norą  su
rinkėjais bendrauti natūraliai ir betarpiškai…

Džiugu, kad bent
aplinkos ministro G.Kazlausko patarėja Laura Dzelzytė, darbo metu
pavaikštinėjusi po Londoną, sugeba pasiskųsti „žiniasklaidos šantažu“ Facebook‘e. Guoskimes tuo, kad nors patarėjai nuo mūsų, paprastų mirtingųjų niekur nenutolsta… :)

Praėjusi savaitė buvo gausi įvykių. Jeigu nesekėte jų – puiki proga dabar sužinoti kas esmingo įvyko Lietuvoje.


Pirmadienis – Lietuvos Respublikos Seimas pradeda savo pavasario sesiją. Joje planuojama apsvarstyti apie 300 įstatymų projektų. 53 iš jų yra prioritetiniai ir susiję su biudžeto korekcijomis, nes Lietuva per kelis mėnesius negavo apie pusės milijardo litų planuotų pajamų.

Antradienis – Vilniuje protestuoja aukštojo mokslo reformai besipriešinantys studentai. Kadangi jiems prie Seimo eiti neleista, jie trypčioja po purvą 75 metrus nuo Seimo nutolusioje aikštelėje. Čia susirinkusieji reikalauja stabdyti reformą, o Gintarą Steponavičių atsistatydinti. Tačiau, kaip jau tapo įprasta šioje kadencijoje, valdantieji demonstruoja arogancija, pareikšdami, kad reforma bus, o 500 susirinkusių nelems „būtinų Lietuvai pokyčių“.


Trečiadienis – Lietuva švenčia Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šia iškilmingą progą politikai panaudoja agitacijai, o įvairūs didžiosios politikos užribyje esantys judėjimai savo eitynėms. Jų tądien buvo net trys – Paleckio organizuotos „neišsipildžiusių iliuzijų laidotuvės“, už toleranciją kovojančių rengtos „demokratijos laidotuvės“ ir ultra dešiniųjų eitynės.


Ketvirtadienis – Konservatorių ir Rasos Juknevičienės iniciatyva Lietuva gauna dar vieną Prezidentą. Juo paskelbiamas Jonas Žemaitis-Vytautas. Nepaisydami teisininkų išvadų, jog toks paskelbimas yra antiįstatymiškas valdantieji vis tik paskelbia buvusį partizanų vadą Lietuvos Prezidentu. Anot R.Juknevičienės teisininkai, vietoje teisinių knygų, turėtų paskaityti N.Gaškaitės parašytą istorinę knygą apie J.Žemaitį. Galiausiai 48 parlamentarų sprendimu, J.Žemaitis paskelbiamas Lietuvos Prezidentu.


Penktadienis – baigiasi norinčių kandidatuoti į Prezidento postą prašymų priėmimas. Lietuva turi 13 potencialių kandidatų į Prezidento postą, dar vieno likimas paaiškės pirmadienį.

Šeštadienis – pasirodo informacija, kad Vyriausybė stabdo įvaizdžio programos „Lietuva – drąsi šalis“ vykdymą. Anot Vyriausybės kanclerio, ši programa iki šiol nevykdoma, o jos sustabdymas padės sutaupyti apie 1.7 mln. Litų


Sekmadienis – vyksta Tautos Prisikėlimo partijos visuotinis suvažiavimas. Partijos vadovu perrenkamas Arūnas Valinskas.

Šiandien sukanka lygiai devyniolika metų nuo tos dienos, kai Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Šiame akte – jau antrą kartą per pastaruosius šimtą metų Tautos atstovai buvo priversti atkurti Lietuvos nepriklausomybę, nes jau antrąkart tai, kas daugeliui lietuvių yra brangiausia, buvo atėmę okupantai. Mus žemino, bet nesunaikino, mus trypė, bet mes vis dar čia. O kur tie, kurie tai darė? Jų nėra, o mes, nors daug kartų klupome, vis dar gyvename savo gimtoje žemėje. Ir jaučiamės didžiai, tardami vieną vienintelį žodį - Lietuva!

Mes gyvename Lietuvoje. Ir čia gyvendami esame apsikrovę
problemomis. Mums mūsų problemos atrodo didelės ir reikalaujančios ypatingo
dėmesio. Bet ar dažnai mes pažvelgiame į savo problemas globaliniu mastu? Ar
mes suvokiame savo rūpesčių mažareikšmiškumą lyginant su kitų šalių ir kitų
žmonių problemomis?

Čia video medžiaga apie problemas, kurias sprendžia
Raudonojo Kryžiaus organizacija. Nepagailėkite keturių minučių, nes vaizdai
tikrai verti jūsų dėmesio ir susimąstymo.

Jei susidomėjote šios organizacijos veikla, daugiau
informacijos lietuvių kalba galite rasti:

http://www.redcross.lt/jaunimas.html

Jei norite prisijungti:

Jaunimo skyriaus direktorius - Vaidas Malachauskas
Tel.: 8 5 2611914
Faksas: 8 5 2619923
El. paštas: youth@redcross.lt